Paranojiškai ironiškai saldu.

Štaigi. Justė buvo, Justės nebuvo, Justė grįžo. Grįžo tam, kad pasirodyti, kad dar gyva jei kas netyčia užklys čia po VJUSTOS įrašo. Gavosi taip, kad šioji apdovanojo mane „Stylish Blogger Award“. O kas aš tokia, kad jo nepriimčiau arba jį ignoruočiau??

Kad ir kaip ten – gyva aš. Nors skelbiausi, kad bėgu ir pabėgau iš blogas.lt , tačiau taip neįvyko. Mano visi įrašai ir šiaip tas faktas, kad berašant manęs neišlogina po minutės nespaudimo kitų funkcijų, kaip kad čia yra, grąžino ten. Norit manęs – www.kapushta.blogas.lt – rasit mane ten.

Tai štai. Gavau apdovanojimą. Vykdau sąlygas.

Giriuosi:

1. Gavau jį iš Justinos (http://vjusta.fire.lt/)

Atsiprašau už nuorodas – dar viena priežastis pasitraukimo – NEMOKU AŠ ČIA SU JOMIS

2.  Rašau 7 dalykus apie save:

-Esu žmogus tampantis sociapatu ir tuo, kuo toliau tuo mažiau besidžiaugiantis. Kažkaip mielai dabar sutikčiau susirangyti po kokios tai tikros draugės pledu ir išsipliurpti. Senos ar naujos – nesvarbu. Draugės. Na tokios, su nuoširdžia bobiška draugyste. Kažkas panašaus į tai: http://kapushta.blogas.lt/bobiska-draugyste-arba-kaip-keistis-rubais-ir-siaip-viskuo-393.html

-Mėgstu cinižmą, ironiją ir kitą briedą, mėgstu jį propoguoti. Kartais, kai jį taiko man. Bet tik tada, kai tai daro MANO žmogus. Ta prasme, savas, suprantamas ir taip toliau. Nors pati šios taisyklės nesilaikau, mėgstu kai tai daro kiti. Esu ta, prie to paties, kuri nepakalbinėja, o tik pastebi ir tą pastebėjimą (kritišką) garsiai išsako prie vyno taurės ar arbatos puodelio ar tiesiog sėdint šprotų skardinėje a.k.a sexymobily tai/toms, kurios supranta.

-Visas savo geriausias vaikystės akimirkas praleidusi Žemaitijoje ir laukusi kiekvieno apsilankymo ten, imu jo bijoti. Nežinia žudo. Kiekviena kalba kuri gimsta ar išsirutulioja apie mano bočių – man yra perskaudi. Gyvenu neišsakyta baime prarasti Močiūtę ir tai, ką ji turi aplinkui.

-Mėgstu greitį. Tiksliau būti su tuo greičiu. Sėdėti priekinėje sėdynėje ir žiūrėti kaip medžiai keičiasi. Vairuoti? Ne. Pirma, neturiu pažymėjimo. Antra, nemoku. Trečia, aš nedraugauju su technika, o technika su manimi.

-Nebesugebu bendrauti naujoje kompanijoje.

-Mano raštas toks klaikus, kad net pati neperskaitau. Esu tikra, kad kai laikau egzaminą raštu ranka, ne prie kompiuterių, dėstytojai šifruoja mnao raštą, o nieššifravę spėja, ką aš ten būčiau galėjus parašyti.

-Laikau pyktį ilgai. Pyktis perauga į panieką ir galų gale – gyvenimą sau. Pvz.: pareiškimai, kad man nusispjauti į kitą žmogų, kalbos į šonus ir panašūs reikalai.

3. Perleisti apdovanojimo garbę kitiems.

Aš teikiu tai pačiai Justinai, kurio blogą mėėėgstu. Ne vien už tai, kad ji ten ir dabar daro tai, ko aš niekada neišdrįsčiau. Skaitydavau ir iki tol. (http://vjusta.fire.lt/)

Gabrielei (http://lakrice.wordpress.com/), nes negaliu atsispirti talentingiems gražiems žmonėms.

Šarūnui, nes jei to nepadaryčiau – gaučiau velnių. O ir šiaip. Geros mintys aptrauktos didelėm mintim. (http://sarunasmatulevicius.blogr.lt/)

Arnui, nes ten randu koncentruot informaciją ir šiaip. (http://aleksandravicius.lt)

4.  Pranešiu tai jiems. Tikiuosi bus reakcijos.

Na o iki tol… Nežinau. Gal pasiliksiu čia, o gal parašius šį įrašą jausiuosi išdavusi savo seną gerą „Ilgą pajuodusį nagą“. Kad ir kaip ten.

Sėkmės man – Justė