„Litexpo“ ir jo dėdės
Taigi, Vilniuje, tame pačiame „Litexpo“ ir vėl „Studijų mugė“. Žiūriu reportažus, skaitau ir kyla tik kelios mintys: 1. Dėkui man, kad jau viskas pasibaigė ir perėjau tą kančią; 2. Dėdės politikai ir kiti dideli ponai, ką jūs šnekat???
Nebuvau ir nebūsiu aš joje šįmet. Bet, matyt, tie patys stendai, ta pati tvarka, tie patys pasiūlymai. Gal ir nieko. Tik šiemet, tikiuosi, abiturientams daugiau informacijos suteikia. Pavyzdžiui, kai aš pati aktyviai viskuo domėjausi niekas negalėjo padėti, nes dar iš Švietimo ministerijos nebuvo atėjęs joks aiškus ir patvirtintas raštas. Smagū, kaip Justė mėgsta sakyti.
Ta taigi. Perėjau visą tą mėšlą ir džiaugiuosi. Išsiklausinėjau ir domėjausi Studijų Mugėje, atšvenčiau Šimtadienį, išsilaikiau įskaitas, paverkiau per Paskutinį skambutį, laikiau ir išlaikiau egzaminus, atšokau Išleistuves, parašiau prašymus, manė priėmė ir va dabar sėdžiu sau, kaip Dievo ausy. Giminės džiaugiasi, gali pasididžiuodami dakyti, kad va, tęsiu tradiciją – VU. Čia tau ne šuns papas, ar kaip ten. Naivuoliai. Bet tegu.
Taigi, aš džiaugiuosi, o visus tuos, kurie dabar tai pergyvena, užjaučiu. Nuoširdžiai. Juolabiau su tais egzaminais. Naujomis tvarkomis ir panašiai. Klaiku. Užuojauta. Aš manau, kad ten, dėdės ponai politikai, sėdintys aukštai nelabai turi ką veikti, tai smaginasi visokių nesąmonių prisigalvodami. Na, gerai, aš asmeniškai nesiskundžiu. Gavau tą krepšelį, mums Kalėdines stipendijas davė už tai, kad daug pirmakursių moka. Bet vistiek. Laimės dalykas. Esmė tame, kad 2009 metų stojime nedaug dalyvavo – daug išsigando ir net nestojo. Kas į užsienį uždarbiauti, o kas mokytis išskrido.
Užsienis. Dabar apie jį. Žiūrėjau per vieną kanalą reportažą. Ten visi kalbinti žmonės sakėsi stosiantys į užsienį, nes ten pigiau, ten geriau ir ten pragyventi galima. Taip. Ir dar kartą taip. Kur nemokamai, kur paskolų sistema lanksti, kas kur. Bet ten dar turi šansą išlikti jaunas žmogus. Pasakysit, kad mes turim Erasmus ir mes galim tuo pasinaudoti nepalikdami namų 4 – 5 metams? O ką jūs atsakysit į tai, kad pavyzdžiui aš, bestudijuodama universitete neturėsiu tokios galimybės? Specialybių paruošimas nesutampa. Taigi, sėdėsiu čia. Kaip mano kambariokė pasakytų: „Nesinervink, juk ir Lietuvoje gerai.“
Kas dar man patiko? Klausytis dėdžių kalbų. Ponas Steponavičius sakė, kad visa reforma atneš naudos. Dėdule, kodėl vis dar kalbi būsimuoju laiku? Nes mes, dabar besimokantys, nelabai tai jaučiam? Na, nežinau. Jei tau atneš, tau gal ir gerai. Ponas VGTU rektorius kalbėjo apie tai, kaip Lietuvoje gavę išsilavinimą lekia į užsienį dirbti, kaip tai yra negerai. Na, sutinku. Negerai. Pirma, populiacija mažėja, o antra, mane aptarnauja ne toks kvalifikuotas personalas. Jis siūlo, kad žmogus, kad gavęs išsilavinimą, jei nori lėkti į užsienį pardavinėti savo proto – tegu užsimoka už gautas studijas. Atsiskaito su valstybe. O jei nenori to daryti – tegu kelerius metus padirba Lietuvoje, taip atsimoka, o po to daro ką nori. Žinote, gera idėja. Bet kaip visada visuose geruose dalykuose yra vienas didelis bet.
BET: . Kaip bus skaičiuojamas atsimokėjimas? Algos dydžiu? Tai atleiskite, kada žmogus bus „laisvas, kaip paukštis“? Tikrai negreit. O antra, ką daryti, jei darbo negauni? Kai aš baigsiu, duokit man darbo – aš atsilyginsiu valstybei! Bet jei teks sėdėti pas tėvus namuose, tai mane vėl ta pati Valstybė išlaikyt turės. O ir už tai atsimokėt turėsiu?
Vienu žodžiu. Aš perėjau, daug kas taipogi. O likusiems linkiu tvirtybės ir darykit tai, ko trokštat. Neabejokit.
Šiek tiek susinervinusi – Justė